Neseniai iš už Atlanto pasirodė žinia apie pelningus pirmus 2009 m. mėnesius keliems stambiems JAV bankams – ,,Bank of America“ ir ,,Citigroup“. Federalinio rezervų banko pirmininkas B.Bernanke išsakė nuomonę, kad JAV ekonomika gali įveikti recesiją jau šių metų gale. Ar laikas manyti, kad finansų sistema JAV pamažu stabilizuojasi?

JAV bankų balansai

Pirmiausia pasižiūrėkime, kaip atrodo JAV bankų balansai. Jų aktyvų sudėtis yra kiek kitokia nei Lietuvoje veikiančių bankų, kurių apie 70-80 % turto sudaro paskolų portfelis. JAV bankų paskolų portfelis yra labai mažas – reto siekia daugiau nei 50 %, o didžią turto dalį sudaro vertybiniai popieriai. Investicinių bankų balansuose paskolų yra dar mažiau arba jų visai nėra. Pvz., banko ,,Merrill Lynch“ paskolų dalis su turtu 2007 m. gruodžio 31 d. siekė 9,4 %, ,,Goldman Sachs“ jų neturėjo.

Kita detalė, būdinga JAV bankams, yra aukštas finansinis svertas. Finansinis svertas parodo, kiek vienam nuosavybės doleriui tenka turto (aktyvų) dolerių. Krizei dar neįsisiūbavus, 2007 m. gruodžio 31 d. ,,Merrill Lynch” svertas siekė 1:32, ,,Goldman Sachs“ – 1:26, ,,Morgan Stanley“ svertas 2008 m. gegužės 31 d. siekė neįtikėtinai daug – net 1:93. Didelis svertas leidžia uždirbti daugiau pajamų, tačiau greitai sutrikdo veiklą nuostolio atveju, nes vis mažesnį nuostolių procentą nuo turto išeitų padengti nuosavybe. Nenuostabu, kad krizės metu du iš šių minėtų bankų restruktūrizavosi, vienas buvo nupirktas. Išlikę (nenupirkti, nebankrutavę) bankai, tarkime, ,,Bank of America“ arba ,,J.P.Morgan Chase“, turėjo mažesnius svertus (2007 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 1:12 ir 1:13). Finansinis svertas paaiškina, kodėl kai kuriems bankams nedideli nuostoliai sukėlė (ar dar gali sukelti) nemokumą ar vyriausybės paramos poreikį.

Toksiniai aktyvai

Krizės metu bankai nuostolius patyrė ne tik dėl „blogųjų“ paskolų, bet ir dėl vertybinių popierių, padengtų būsto paskolomis (dar vadinamų “toksinėmis atliekomis“ – MBS, ABS CDO‘s). Ši popierių rūšis slypi tarp bankų balansuose dominuojančių vertybinių popierių, tačiau skelbiama pastarųjų dalis su turtu nebuvo tokia ir didelė. Atsiverskime kadaise vieno didžiausių JAV banko – ,,Citigroup“ – finansines ataskaitas. 2007 m. gruodžio 31 d. vertybinių popierių, susietų su antrine paskolų rinka, bankas turėjo už 37,3 mlrd. JAV dolerių. Lyginant su kelių trilijonų JAV dolerių turtu, tai sudarė vos 1,7 % turto. Atrodo, kad toks procentas neturėtų gąsdinti, bet reikia atsižvelgti į kelis dalykus.

Pirma, ar atsimenate 2008 m. rugsėjo mėn. paniką akcijų biržose, kai bankrutavo gigantas ,,Lehman Brothers“? Tuomet buvo pasiūlytas 700 mlrd. JAV dolerių bankų gelbėjimo planas. Buvo manoma, kad būtent už tiek bankai turi toksinių aktyvų. TVF duomenimis, šis skaičius turėjęs būti dvigubai didesnis. Dabar naujienų agentūra ,,Bloomberg“ skelbia, kad ligšioliniai bankų nurašymai siekia 800 mlrd. JAV dolerių. Tačiau toksinių aktyvų balansuose vis dar likę. Nouriel Roubini, buvusio B.Klintono patarėjo ir ekonomisto, numačiusio krizę, skaičiavimais, finansinės institucijos, nuo 2007 m. nurašiusios 1,1 trln. JAV dolerių, dar nurašys 2,5 trln. JAV dolerių. Kitais žodžiais tariant, šių aktyvų yra kiek daugiau nei bankai buvo linkę skelbti.

Antra, bankų apskaitoje yra taikomas mark-to-market (arba fair value) principas, pagal kurį turtas balanse apskaitomas rinkos verte. Krizės metu toksiniai aktyvai tapo visiškai nelikvidūs – jų niekas nenorėjo įsigyti, tad bankai galėjo užrašyti bet kokią jų rinkos vertę. Beje, kaip tik dėl įkainojimo keblumo strigo plano išpirkti blogus aktyvus įgyvendinimas.

Vyriausybės parama

Grįžkime prie ,,Citigroup“. Šis bankas 2008 m. patyrė 27 mlrd. JAV dolerių nuostolį ir neišsivertė be vyriausybės paramos. ,,Citigroup“, parduodamas priviligijuotąsias akcijas vyriausybei, kuri dabar valdo 36 % akcijų, pritraukė 45 mlrd. JAV dolerių lėšų ir gavo draudimą iki 301 mlrd. JAV dolerių nuostoliams dengti. Tokios kapitalo injekcijos yra viena iš JAV Finansinio stabilumo plano, patvirtinto 2009 m. vasario 10 d., dalių. Kitos priemonės – pusiau privačios institucijos, kuri iki 1 trln. JAV dolerių išpirks blogus aktyvus, steigimas bei iki 1 trln. JAV dolerių siekianti kreditavimo programa.

Visgi rinkų stabilizavimo planai sulaukia ir neigiamų vertinimų. Pagrindinė kritika susijusi su mintimis, kad vyriausybės žingsniai tik pagilins recesiją, o papildomos lėšos rinkoje po kurio laiko sukels didelę infliaciją. Peter Schiff, numatęs būsto paskolų krizę, Jim Rogers, garsus Volstryto investuotojas, teigė, kad krizės metu geriau buvę leisti nemokiems bankams (kurių įsipareigojimai viršija turtą) bankrutuoti.

Pabaigai

Taigi, jei efektyviai suveiks gelbėjimo planai, JAV ekonomika iš tiesų atsigaus jau šių metų gale. Nuo kovo pradžios atsitiesę JAV akcijų kursai rodo, kad pati rinka, bent jau kol kas, tuo tiki. O kur iš tiesų atsidurs JAV finansų rinkos – atskleis pats laikas.

Straipsnio autorė: Rūta Jakaitytė