Lietuvos vertybinių popierių rinkoje prekyba vyksta jau daugiau nei 15 metų (pirmoji prekybos sesija įvyko 1993 m. rugsėjo 14 d.) Per šį laikotarpį stengtasi sukurti skaidrią, saugią, likvidžią, modernią bei tarptautinius reikalavimus atitinkančią vertybinių popierių rinką emitentams ir investuotojams. Žinoma, investavimas tampa vis populiaresnė alternatyva, kaip „įdarbinti“ pinigus, tačiau lietuvių išprusimas asmeninių finansų valdymo srityje tebėra gana žemas, juk į kolektyvinius investavimo subjektus 2008 m. gruodžio 31 d. tebuvo investavę tik šiek tiek daugiau nei 42 tūkstančiai rinkos dalyvių.

Vienas iš VU SIF tikslų yra studentų asmeninių finansų valdymo švietimas, todėl šiame straipsnyje norėčiau plačiau pakalbėti apie dažnai jaunų investuotojų pamirštamą sritį – rizikos valdymą.

Kova už būvį po Saule

Akivaizdu, kad investuodami žmonės siekia uždirbti kuo daugiau pinigų, tačiau retas naujokas susimąsto, iš kur šie pinigai „atsiranda“. Pinigai rinkoje yra todėl, jog juos investuoja kiti investuotojai. Investuotojas profesionalas Tim Slater investavimą palygino su Viduramžių kautynėmis: vyrai eidavo į mūšį rankoje laikydami kardą ir skydą bei stengdamiesi nužudyti savo priešą, o šis stengdavosi padaryti tą patį. Nugalėtojui atitekdavo ginklai, teritorijos, pralaimėjusiojo žmona, kurios vaikus jis galėdavo parduoti į vergiją. Žinoma, šiais laikais niekas nesišvaisto kalaviju, tačiau rinkoje pinigai atitenka išmintingiausiems ir kantriausiems investuotojams, o likusioji dalis gali likti be skatiko kišenėje tiesiogine šio žodžio prasme. Taigi, jei jau sugebame uždirbti tokioje pavojingoje rinkoje – ar jau esame išmintingi investuotojai?

Pelnas – dar ne viskas

Deja, viskas ne taip paprasta. Tarkime, Jūsų investicijos yra sėkmingos ir uždirbate 15 % pelno per metus. Atrodo tikrai neprastas rezultatas, jau ir prieš draugus būtų galima pasididžiuoti, tačiau… neskubėkite! O jei rinka per tuos metus pakilo 20 %? Vadinasi, Jūs uždirbote 5 % mažiau nei rinka – tikrai nebūta kuo girtis. Rinkos pokyčius nusako rinkos indeksai – priemonė, kuri tam tikroje rinkoje siekia atspindėti bendrą vertybinių popierių kainų lygį bei šių kainų kitimo tendencijas. Daugiau informacijos apie rinkos indeksus galima rasti NASDAQ OMX vertybinių popierių biržos interneto svetainėje.

Rinka buvo, yra ir bus – svarbu, ar joje būsite Jūs. Kapitalo išsaugojimas turi būti pats pirmasis išmintingo investuotojo tikslas, o pelnas ateina su laiku ir patirtimi. Taigi investuojant svarbu ne nutrūktgalviškai siekti kuo didesnio pelno, o stengtis valdyti savo investicijų riziką.

Pirmiausia – aiškus tikslas

Dauguma pradedančių investuotojų turbūt įsivaizduoja, kad rizikos valdymas yra sudėtingų statistinių modelių naudojimas, reikalaujantis labai specifinių žinių. Galiu nuraminti, kad investicijų rizikos valdymas prasideda nuo gerokai paprastesnių dalykų, tokių kaip investavimo tikslų ir strategijos nusistatymas. Būtina pabrėžti, kad siekis uždirbti „kuo daugiau“ savaime dar nėra tikslas. Juk ir romano „Aukso veršis“ herojus Ostapas Benderis yra pasakęs: „Kisa, kam Jums pinigai, jei Jūs neturite fantazijos?“. Ta fantazija šiais laikais – tai apibrėžti investavimo tikslai: kapitalo išsaugojimas (t.y. siekis padengti infliacijos įtaką), o gal kapitalo kaupimas, pvz. namui, automobiliui ar atostogų kelionei. Taip pat galima užsibrėžti tikslą siekti bendros grąžos ir pragyventi tik iš investicijų kapitalo. Kuo konkrečiau suformuluosite savo tikslus, tuo lengviau juos bus įgyvendinti.

Nustačius tikslus būtina apibrėžti investavimo taisykles, kurių laikysitės investuodami. Jos gali būti labai įvairios ir priklausyti nuo paties investuotojo strategijos ir toleruojamos rizikos. Šiose taisyklėse galima numatyti tokias sritis, kaip antai: kokią dalį investicinio portfelio gali sudaryti skolintos lėšos, kaip investicijos bus paskirstytos pagal turto klases (Vertybiniai popieriai, nekilnojamas turtas, meno kūriniai), kokius likvidumo kriterijus turi atitikti investicinės priemonės, į kurias investuosite ir kita. Pvz. galite apsispręsti, kad investuosite tiktai į pelningas, augančias, likvidžias įmones, kurių akcijos yra kotiruojamos Oficialiajame biržos prekybos sąraše.

Geriausia gynyba – diversifikacija

Dar viena priemonė valdyti investicinio portfelio riziką – diversifikacija (lot. diversificatio – įvairinimas), t.y. stengtis investuoti į skirtingas turto klases ar investicijas paskirstyti po skirtingus regionus. Jei kalbame apie portfelį sudarytą tik iš vertybinių popierių, tuomet portfelis sudarytas iš 3-4 finansinių priemonių bus ne toks rizikingas, kaip sudarytas iš vienos ar dviejų finansinių priemonių. Tai ir yra diversifikacijos esmė – mažėjant dviejų finansinių priemonių tarpusavio koreliacijai bendra portfelio rizika irgi mažėja. Taip pat reiktų nepamiršti savo investicijas paskirstyti ir tarp skirtinguose verslo sektoriuose veikiančių bendrovių. Pvz. investicinis portfelis sudarytas iš „Žemaitijos pieno“, „Rokiškio sūrio“ ir „Vilkyškių pieninės“ vertybinių popierių bus prastai diversifikuotas, nes visos bendrovės veikia tame pačiame verslo sektoriuje.

Vietoj pabaigos

Žinoma, šiame straipsnyje apžvelgtos investicinio portfelio rizikos valdymo priemonės tėra pagrindas, kurį suvokus galima gilintis į įvairių statistinių rodiklių, tokių kaip alpha, beta, Sharpe ratio ir kitų naudojimą valdant investicinį portfelį ar atlikti detalesnę portfelio efektyvumo analizę. Tiesiog noriu pabrėžti, kad investicijų rizikos valdymas yra būtinas įrankis siekiant investuoti tikslingai ir sėkmingai – juk mūšyje raitelis be žirgo tebus tik pėstininkas.

Straipsnio autorius: Vytis Kapočius